- kupstuoti
- kupstúoti, -úoja, -ãvo 1. intr. būti krūvoje, būriuotis; judėti, dirbti ką nors būryje: Mačiau, kupstúoja žmonės, vesdami girtą J. Kažkas ten lauke kupstúoja (matyti patamsyje būrys žmonių) Ėr. Jie pievoj apie beržus tebekupstúoja Pg. Bulvienose mirguliavo skarelės kupstuojančių moterėlių rš. | refl.: Žiūriu, kas čia mūsų darže kupstúojas Sdb. Kad kupstúojas, kad pjauna bobos laukuos Rz. 2. tr. dėti į kupetas, į kupstus: Dobilus kupstuosiam Prk. 3. refl. augti kupstais, vešėti: Pumpurai kupstuojasi kekėmis ant kresnų, trumpų šakelių rš. Mūsų javai jau kupstúojas, matyt, bus gražūs Ps. 4. refl. muštis, peštis, išdykauti: Pešas, baras, kupstuojas, rodos, lyg pasiuto rš. Da abidvi išsiversit iš lovos besikupstúodamos (besiimdamos) Gs. Kupstúojasi gaidžiai Št. 5. intr. Kos47, BŽ206 siūbuoti, banguoti: Ūžkit, marios, vilnys, kupstuokit! KN83. Ir marios kiek nor tegul siaučioja, padangėms vilnys jų tekupstuoja KN81. 6. intr. sunkiai, pamažu eiti ar šiaip ką sunkiai daryti: Tu kupstúoji kupstúoji, it senas būtum Skm. Ką tu čia, vaikeli, kupstúoji, nieko nepadarysi (darbas per sunkus tau) Všk. \ kupstuoti; atkupstuoti; išsikupstuoti; nukupstuoti; parkupstuoti; sukupstuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.